LUIŠĖS - L5
Tai mūsų „amžiaus projektas”!
Esame keli 50+ bendraminčiai, susitelkę naujam gyvenimo etapui – naujakurystei miške. Užauginę vaikus, persisotinę iššūkių, miesto judesio ir triukšmo, sąmoningai renkamės likusią gyvenimo dalį skirti bendrystei bei balansui tarp civilizacijos, gamtos ir žmogaus.
Miško ritmas, gryna aplinka, sveikatinimo veiklos, minimalistinė, bet komfortiška buitis, pritaikyta amžėjimo, kurį mes vadiname pilnatve arba pilnatimi :), poreikiams, tarpusavio pagalba ir kasdienis mažų atradimų džiaugsmas – tokia mūsų kuriamos ateities vizija.
Jei domina toks „užtarnautas poilsis” ir matytumėte save mūsų bendruomenėje, susisiekime!
Kol kas vietą vadiname L5 – pagal adresą Luišių k.5 – ir kartu sugalvojome L5 MANIFESTĄ, kuriuo vadovausimės: LENGVAI, LAISVAI, LĖTAI, LINKSMAI, LAIMINGAI
Kuriamės istoriškai, geografiškai ir energetiškai ypatingoje Lamatos žemėje, vietoje, nuo seno žyminčioje net kelias ribas, kur dviejų upių – Veiviržo ir Ašvos – santaka ne tik atskiria ir jungia krantus, bet ir saugo senosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Prūsijos istorinės ribos atmintį.
Stambaus miškų masyvo, vingiuoto Veiviržo ir tykios Ašvos upių apkabintame žemės kampelyje kažkada buvusios net kelios sodybvietės, kurias šiandien mena išlikę įspūdingi seni klevai, samanoti buvusių pamatų akmenys ir kelios sulaukėjusios obelys.
Tai vieta, kurioje realiai gali atitrūkti – „persikėlimo” jausmas apima jau miško keliukuose, vedančiuose į sodybą, o atvykus iškart jaučiama ypatinga atmosfera, kuri pirmiausia prašosi stabtelėti, įkvėpti gryno oro, lėtai apsižvalgyti ir … leistis naujų patirčių kryptimi!
Daugiau apie Lamatos žemę – ČIA
Kviečiame mus sekti ir palaikyti platformoje Contribee
Čia dalinamės praktiniais patarimais, prizais, naujienomis, skirtomis sekėjams ir rėmėjams, kurių parama padeda mums įgyvendinti projektą
ANT SENŲ PAMATŲ - NAUJA TERAPINĖ ERDVĖ
Atkuriame buvusią senąją sodybą. Ant pagrindinio namo senųjų pamatų, kurie po vienu stogu kadais jungė gyvenamąją dalį ir ūkinę dalį su tvartu, kuriame erdvę naujam gyvenimui ir terapinėms – kūrybinėms veikloms bei ramiam poilsiui.
Čia gyvensime patys ir dalinsimės erdvėmis su tais, kas jaučia ir vertina tylų bei tikrą gryno miško poveikį.
TERAPINIS UPĖS IR MIŠKO TAKAS
Sodybos teritorija stebina skirtingo landšafto ir natūralaus laukinio grožio kampeliais.
Yra 2 pagrindiniai takai – UPĖS ir MIŠKO – ir daugybė mažų takelių. Eidami pagrindiniais takais, ramiai nueisite apie 2 km – apeisite visą teritoriją ir sugrįšite į sodybą. Maždaug 3 valandoms atsitrauksime nuo minčių ir persikelsime į pojūčius, o tai ir yra esminis gamtos ir miško terapijos tikslas!
Neabejojame, pakeliui tikrai rasite vietelių, kurių mes dar nepastebėjom ir tai bus jau JŪSŲ GRYNAS ATRADIMAS!
UPĖS TAKAS
Šis takas tęsiasi beveik 1 km ir vingiuoja paupiu, jungdamas net 5 Veiviržo vingius! Tie vingiai visi skirtingi – didžiausias daro beveik pilną posūkį – nuo jo kviečiame pradėti.
Visą UPĖS TAKĄ suskirstėme į 5 atkarpas – 5 KRANTUS – nuo vieno vingio iki kito:
1. LAUKINIS KRANTAS ir didysis Veiviržo vingis;
2. PASAGŲ KRANTINĖ iki Vanago kampo;
3. SALA ir KLEVO LAPO paplūdimys
4. VEIVIRŽO IR AŠVOS SANTAKA
5. BEBRŲ KRANTAS, kadagynas iki Ąžuolų kampo.
Takas smagus ir kontrastingas – tiesiog paleisk mintis pasroviui ir pajusk savo Gyvenimo tėkmę.
MIŠKO TAKAS
Tai miško terapijos takas, kuris parves atgal į sodybą, jis tęsiasi taip pat apie 1 km.
Praėję Bebrų taku, leiskite sau tiesiog pušinėti pakrantės pušynėlyje, raskite čia net kelis gydomosiomis savybėmis (fitoncidais) turtingus miško kadagius.
Vanago kampe jūsų lauks miško arbatėlė, įspūdžiai, miško terapijos kvietimų dirbtuvės. Prakalbinę senuosius klevus terapinį žygį užbaigsime samaniniame, sename, kerinčiai žaliame – realiai gryno miško kampelyje!
LAUKINIS KRANTAS IR DIDYSIS VINGIS
Labiausiai laukinis sodybos kampas!
Čia net sunku prasibrauti – natūraliai sužėlusi tankmė, laukiniai vijokliai, vėjų išvartyti medžiai, stūksanti pelkė, kur vasarą karaliauja varlės ir – netikėtas, įspūdingiausias, fantastiškas, tiesiog buriantis daugiau nei 300 laipsnių Veiviržo vingis!
Nuo šios įspūdingos vietos ir kviečiame pradėti terapinį žygį – kvietimu patyrinėti didžiausią savo gyvenimo posūkį – ar jis jau buvo, o gal toks vingis dar ateity?
PASAGŲ KRANTINĖ
Laukinį krantą keičia mistika!
Seni, apsamanoję, keistai išgriuvinėję ir palei krantą sugulę medžiai.
Tikrai sustosit prie nerealaus, senutėlio, samanoto, išsikerojusio, aplūžinėjusio, užburto, ne kitaip, magiško klevo, matysit, kaip upė plauna medžių šaknis, nuolat girdėsit lydintį tykų čiurlenimą – aha, tėkmė nesustoja …
Kodėl pasagų krantinė? Ogi, pasak vietinių, kažkada čia per anksčiau buvusį tiltą, kurio polius pamatysite prie kito – Vanago – vingio, atvarydavo ganytis arklius! Esam radę pasagų, pasižvalgykit ))
VANAGO KAMPAS
Čia keliskart sutikom vanagą, todėl ir Vanago kampas!
Šioje vietoje jau radome laužavietę su stalu, kepsnine. Gal medžiotojai, gal žvejai – nežinom, bet taip ir palikom. Čia toks centrinis maršruto taškas, į kurį dar grįšime arbatai eidami atgal.
Daug išvirtusių medžių (jei norit pajudėti, galit sunešti šakas į jau esančias krūveles)), ne toks dažnas švarus Veiviržo dugno smėliukas, kviečiantis pabraidyti, ryškus upės vingis, kažkada čia buvusio senojo tilto poliai ir netikėtas vaizdas į laukinę salelę, kuri čia atsiveria, o po to dar ją apeisime, apžiūrėsime, išjausime iš visų pusių.
Tiesiog prisėsk ant bet kurio išvirtusio seno kamieno ir paleisk mintis pasroviui…
SALA IR KLEVO LAPO KRANTAS
Ar kada jauteisi sala?
Nedidelė natūrali salelė vidury upės. Ji per potvynius išvis prapuola po Veiviržo srove, kartais būna didesnė, kartais mažesnė. Sala visąlaik traukia akį ir prašosi dėmesio, minčių, jausmų… Ir sustok. Prisėsk patogiai ir įsižūrėk.
Kokias mintis kelia ši salelė tau?
Ar kada jauteisi sala?
Norėtum būti negyvenama sala ar leistum kažkam save pasiekti?
Kokie dažniausiai tavo krantai – statūs ar lengvai prieinami?
Kokie vandenys skalauja tavo krantus – gilūs, seklūs, šalti ar šilti?
Pabūk. Išties ypatinga vieta.
O dabar mielai prašom į natūralų paplūdimį – mielą, jaukų, privatų, kelių pakrantės klevų paunksmėje, todėl ir pavadinom jį Klevo lapo krantu.
VEIVIRŽO - AŠVOS SANTAKA. AŠVOS SLĖNIS.
Kai 2 tampa 1 – kur Ašva įteka į Veiviržą
Čia susitinka ir išnyksta krantai, čia suteka pokyčio, pradžios ir pabaigos, laiko ir tėkmės energija.
Ilgametis Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėtojas dr. Martynas Purvinas apie šią vietą rašo:
„Taip iš šiaurės atplūstantis Veiviržas, sukdamas stačiai į vakarus, Minijos upės ir Kuršmarių link. Ta santaka žinota nuo seno, gal neatsitiktinai ties ja atsirado Kryžiuočių (Vokiečių) ordino (vėliau – Prūsijos valstybės) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK, vėliau – ATR ir t. t.) valdų riboženklis, ilgam perskyręs baltiškas žemes. 1422 m. sudarant Melno taiką, buvo beveik neįmanoma tiksliai numatuoti sutarto atstumo nuo Kuršmarių pakrantės – braunantis per girias, reljefo nelygumus, upelių griovas ir kt. Tada ir vėliau patogiu orientyru tapo Veiviržo ir Ašvos upių santaka, ties kuria ir vėliau išliko ne kartą tikslinta valstybių siena.”
