Kažin, ar rastume kas nežinotų, jog gamtoje būti sveika? Dar senovės Graikijoje ir Romoje gydomasis miškų, kalnų, upių, kitų natūralios gamtos elementų poveikis buvo minimas įvairių to meto filosofų ir gydytojų. Ilgus metus žmonės tiesiog gyveno natūralios gamtos apsuptyje ir, išskyrus atskirus tyrinėtojus, dauguma net nesusimąstydavo apie kažkokią ypatingą gamtos įtaką jų sveikatai. Žinoma tiesa, kad iš naujo atrasti ar įvertinti dalykus imame tada, kai juos prarandame.
Besikartojančios pramonės revoliucijos, sparti miestų plėtra pagrindinį dėmesį skyrė technologijoms, mokslui, kultūrai, gyvenimo komfortui. Ieškodami lengvesnio gyvenimo žmonės masiškai kėlėsi iš natūralios gamtinės aplinkos į miestus, net nejausdami, kad taip atitraukia save ir nuo natūralaus sveikatos šaltinio.
Naujas etapas gamtos ir sveikatos ryšio tyrinėjimuose prasidėjo apie 1980-uosius metus Japonijoje, kur dalis mokslininkų ėmėsi tyrinėti miškų poveikio žmogaus sveikatai. Jiems pavyko įrodyti, kad laiko leidimas gamtoje tam tikru būdu – patiriant mišką pojūčiais – gali sumažinti stresą, pakelti nuotaiką, sustiprinti imuninę sistemą, sureguliuoti kraujospūdį, padidinti bendrą organizmo gerovės pajautą. Siekiant atkreipti dėmesį į visuomenės sveikatinimo programą, ji buvo pavadinta skambiu „miško maudynių” (jap. Shinrin – Yoku) pavadinimu. Prieš kelerius metus pasaulį sukrėtusi Covid 19 pandemija visose šalyse prikėlė gilesnį susidomėjimą gamta ir ne tik skatino, bet ir vertė žmones integruoti daugiau gamtos į savo gyvenimus ir aplinką. Jei anksčiau gamtos įtaką sveikatai sistemiškai tyrinėjo ir plėtojo gal tik kurortologija, dabar tokios veiklos tampa vis labiau prieinamos kiekvienam norinčiam: miško terapijos, gamtos praktikos, sveikatinimo ekskursijos, ekoterapija – tai tik grįžimo prie sveikatinamojo gamtos poveikio pradžia. Požiūris keičiasi – gamta vėl tampa vertingu sąveikos, ryšio ir sveikatos šaltiniu, kurio teigiamą poveikį mūsų savijautai vis labiau įrodo ir mokslas. Principas „atgal į gamtą” vėl aktyvėja, šįsyk dar labiau įsisąmoninant ir vertinant ryšio su gamta vertę. Jei anksčiau iš natūralios aplinkos mus išvijo lengvesnio gyvenimo noras, dabar grįžtame atgal, norėdami patys rūpintis savo sveikata.