AŠVOS RAGAS - PARIBIO ŽENKLAI
MARŠRUTAS PAŽINTINIAM ŽYGIUI / MIŠKO TERAPIJAI – iki 4 km (pirmyn-atgal). Rekomenduojame šeimoms, moksleivių grupėms, smalsuoliams…
Sustojusio laiko ir kartu tėkmės energija burianti vieta – Veiviržo ir Ašvos santaka. Šalia stūksantis senų ąžuolų slėnis byloja, kad ši vieta žinoma nuo seno.
Ilgametis Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėtojas dr. Martynas Purvinas apie šią vietą rašo:
„Taip iš šiaurės atplūstantis Veiviržas, sukdamas stačiai į vakarus, Minijos upės ir Kuršmarių link. Ta santaka žinota nuo seno, gal neatsitiktinai ties ja atsirado Kryžiuočių (Vokiečių) ordino (vėliau – Prūsijos valstybės) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK, vėliau – ATR ir t. t.) valdų riboženklis, ilgam perskyręs baltiškas žemes. 1422 m. sudarant Melno taiką, buvo beveik neįmanoma tiksliai numatuoti sutarto atstumo nuo Kuršmarių pakrantės – braunantis per girias, reljefo nelygumus, upelių griovas ir kt. Tada ir vėliau patogiu orientyru tapo Veiviržo ir Ašvos upių santaka, ties kuria ir vėliau išliko ne kartą tikslinta valstybių siena.”
„Taip iš šiaurės atplūstantis Veiviržas, sukdamas stačiai į vakarus, Minijos upės ir Kuršmarių link. Ta santaka žinota nuo seno, gal neatsitiktinai ties ja atsirado Kryžiuočių (Vokiečių) ordino (vėliau – Prūsijos valstybės) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK, vėliau – ATR ir t. t.) valdų riboženklis, ilgam perskyręs baltiškas žemes. 1422 m. sudarant Melno taiką, buvo beveik neįmanoma tiksliai numatuoti sutarto atstumo nuo Kuršmarių pakrantės – braunantis per girias, reljefo nelygumus, upelių griovas ir kt. Tada ir vėliau patogiu orientyru tapo Veiviržo ir Ašvos upių santaka, ties kuria ir vėliau išliko ne kartą tikslinta valstybių siena.”
Maršrutas nesunkus, vingiuoja miško keliukais, pakeliui galite stabtelėti - patyrinėti smagų mažųjų miško žvėrelių olų ir tunelių tinklą. Kelio pabaigoje teks įveikti šiek tiek miško tankmės. Grįžti galite jau kitais tiesiais miško keliukais (žr. žemėlapį).
